- praverpti
- praver̃pti, -ia (pràverpia), pràverpė 1. tr. NdŽ truputį, kiek suverpti (pluošto): Tegul bent kiek linų praver̃pia DŽ1. | refl. tr.: Sau da prasiver̃psiu vilnų Jrb. Pančekoms vilnų prasìverpuos, o taip kito nėko Krš. Pavasarį prasìverpiau linų Rmš. ║ truputį, kiek verpiant gauti ko: Prašukuok linų ir praverpk siūlų Šts. Siūlų praver̃pk J. Siūlų praver̃pt reikia Kvr. | refl. tr. NdŽ, DŽ1, Adm: Prasìverpiau kiek siūlų ataudams J. Siūlų prasverpsiù, baigsiu megzt megztinį Aln. 2. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką verpti: Visą žiemą praver̃psi, paskuo sėsi austi, taip viskas ir ejo Rdn. Ratelis, kur nežinosi, – amžių pràverpiau Btg. 3. tr. pralenkti verpimu: Liuobu mergę praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts. 4. tr. N per daug priverpus (ritę ar jos dalį) leisti nuslysti siūlams. | refl.: Prasiverpusi špūlė N. 5. tr. Vrn, Kpč, Aln, Škt, Pns verpiant prakiurdyti, nuvarginti: Mano pràverptos akys ir pirštai Rmš. Būlo, ir pirštus pràverpi LzŽ. Seilėju seilėju ir praverpiù pirštą Klt. Būdavo, verpi, tai pirštą pràverpi, tai va revai būna an pirštų Dg. Pirštus pràverpėm, sunkus darbas buvo, prijunkę buvom ver̃ptie, kraujas eina iš pirštų Vìdžiai. | refl. Plvn: Prasver̃pia pirštai [nuo verpimo] Švd. Duodi duodi [verpti], tai būdavo čia pirštai – va grioveliai stovi prasiver̃pę, kiauri Skp. 6. tr. prapjauti (ppr. ką kietą): Sūrį pràverpiau J. 7. tr. prakasti: Į pakanalius pràverpei velėną, i būs viskas Všv. ║ pragraužti (skylę): Vanduo praverpė skylę šalia užtvankos rš. | refl.: Prasìverpė vanduo bėgti iš prūdo, t. y. prasigraužė J. \ verpti; apverpti; atverpti; įverpti; išverpti; nuverpti; paverpti; papaverpti; perverpti; pieverpti; praverpti; priverpti; suverpti; užverpti
Dictionary of the Lithuanian Language.